KULT.LT interviu su Alex Braga: pirmuoju muzikantu koncertams pasitelkusiu dirbtinį muzikos intelektą

Interviu su Alex Braga - pirmuoju elektroninės muzikos atlikėju, kuris pasirodymuose naudoja dirbtinį intelektą

Elektroninės muzikos kūrėjas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, didžėjus ir, kaip pats teigia, moksliukas Alex Braga žinomas dėl savo holistinio požiūrio į muziką, kūrybos sektorių bei darnią ateitį. Jo energija ir talentas jau kurį laiką nukreipti į naują sritį, į nedidelę „revoliuciją“ elektroninės muzikos atlikėjų pasaulyje. Kartu su Romos Tre universitetu, Braga vysto bei testuoja pirmąjį pasaulyje dirbtinės muzikos intelektą.

A.M.I. (arba „artificial music intelligence“) skirtas „nulaužti“ bet kurio muzikanto ir bet kurio muzikinio instrumento improvizacijos „kodą” realiu laiku, vos po 100 sugrotų natų. Anot idėjos autoriaus, technologija padės elektroninės muzikos atlikėjams tapti „ateities dirigentais“, laisviau improvizuoti „gyvų“ pasirodymų metu ir greičiau kurti studijoje.

A.M.I. jau galima išvysti ant scenos, pasirodymuose, kuriuose Braga improvizuoja  kartu su geriausiais šių laikų pianistais, tokiais kaip Danillo Rea ar Francesco Tristano. Vienas iš turo koncertų spalio 12-ąją įvyks A.M.I. gimtinėje, „Maker Faire Rome – European Edition” atidarymo konferencijoje.

Tad kaip dirbtinės muzikos intelektas veikia? Kaip menininkui kilo mintis išmėginti jėgas iš pirmo žvilgsnio „sausoje“ mokslo srityje? Kaip A.M.I. padės pasiekti vieną iš pagrindinių Bragos asmeninių tikslų – kurti harmoniją aplink save? „Nors skamba sudėtingai, iš tikrųjų viskas labai paprasta ir smagu,” tuo mane patikino Alex Braga, dar prieš pradedant interviu.

Tavo dabartinis projektas, dirbtinis muzikos intelektas, skamba kaip labai sudėtinga programa. Kaip jis veikia ir kiek laiko užtruko išvystyti technologiją?

Viskas žymiai paprasčiau nei skamba: dirbtinės muzikos intelektas (toliau A.M.I., red. past.) kaip tik padeda muzikos atlikėjams grįžti prie šaknų, kai visi galėjo be baimės improvizuoti kartu, nesvarbu, kokiu instrumentu grojo. Atsiradus elektroninei muzikai, improvizuoti tapo sudėtingiau. Elektroninės muzikos atlikimo kultūra, kokią šiuo metu turime, iškėlė į priekį išankstinį planavimą ir pasiruošimą.  Todėl A.M.I. grąžina nuotykį į pasirodymą, leisdama elektroninės muzikos atlikėjui improvizuoti lygiai taip pat paprastai, kaip tai daro gyvos muzikos atlikėjas. Aišku, technologija dar nėra iki galo išvystyta, tačiau pirmasis programos leidimas buvo sukurtas per šešis-aštuonis mėnesius ir naudodamiesi juo jau galime daryti pirmasias demonstracijas.

Šiuo metu A.M.I. pasirodymas susideda iš manęs, kaip elektroninės muzikos kūrėjo, mano instrumentų ir A.M.I. vienoje scenos pusėje ir pianino bei pianisto kitoje scenos pusėje. Mus skiria milžiniška video projekcija.

Pianistas pradeda groti tai, ką nori. Aš nežinau ką ir man nereikia žinoti, nes tai ir yra mūsų pasirodymo „vinis“. Po 100 natų, A.M.I. nulaužia melodijos kodą. Aš gaunu neribotą informacijos kiekį –  numatytas/numanomas natas. Tampu tarytum ateities orkestro dirigentu: galiu priskirti midi natas kitiems instrumentams bei kurti elektroninę orkestruotę realiu laiku, t.y. tuo pat metu, kol pianistas groja.

Jei jis sustoja, mano virtualus muzikantas sustoja, jei jis pakeičia aukštį ar greitį, mes keičiamės kartu… Jausmas toks lyg būtume džiazo klube trisdešimtaisiais. Be to, visos jo natos vienoje pusėje generuoja vizualizaciją. Mano natos, iš kitos pusės, kuria kitą kelią. Linijoms susijungus, atsiranda nauji vaizdai, kurie tiesiogiai parodo, kaip žmogiškasis indėlis ir dirbtinio intelekto indėlis gali puikiai veikti kartu ir kurti balansą.

Turbūt tai veda prie kito mano klausimo: kaip dirbtinės muzikos intelektas gali pakeisti nusistovėjusias kūrybos sąlygas muzikantams?

Tarkime, esi prodiuseris, aranžuočių kūrėjas, kompozitorius. Turi kūrinio pradžią, bet tau reikia orkestruotės. Mušamųjų, styginių, pučiamųjų…sintezatorių. Ką paprastai darai? Visąlaik grįžti į pradžią: klausai savo melodijos ir lipdai kūrinį po truputį. Pridedi mušamuosius, tikrini ar jie tinka ar ne, jei netinka, perdarai. Pereini prie styginių, bet tai  — polifoninė orkestruotė, jai skiri daug laiko. Tada keliauji toliau… Taip atrodo įprastas muzikos kūrimo procesas. Su mūsų algoritmu,  tu tiesiog vystai savo pirmąją temą, kol A.M.I. komponuoja tau visa kita. Girdėdamas tai realiu metu gali fokusuotis ties savo pirmosios temos plėtote.

Kalbant apie „gyvą“ pasirodymą… Na, kai esi elektroninės muzikos atlikėjas, tau tenka vienu metu kontroliuoti labai daug – melodijas, tinklelius, aukštumą ir taip toliau. Todėl lengva „susimauti“, jei „gyvos“ muzikos atlikėjas, kuris kartu su tavimi yra ant scenos, pradeda per daug improvizuoti.  A.M.I. išsprendžia šią problemą.

Pilną interviu skaitykite KULT.LT